Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos
              Vaikų erdvė

ERICHUI KESTNERIUI 120

erih kestnerERICHAS KESTNERIS
Vokiečių rašytojui, poetui, publicistui, dramaturgui,
kultūros veikėjui – 120 metų
Gimė 1899 m. vasario 23 d. Mirė 1974 m. liepos 29 d.
H. Ch. Anderseno premija buvo apdovanotas 1960 m.

Biografija
Kūrybinį kelią E. Kestneris pradėjo 1928 m., paskelbęs eilėraščių rinkinius „Širdis ant juosmens“ ir „Triukšmas veidrodyje“. Jaunasis poetas greitai atkreipė literatūros kritikų ir skaitytojų dėmesį ir tapo vienu populiariausių trečiojo dešimtmečio pabaigos ir ketvirtojo dešimtmečio pradžios vokiečių lyrikų.
Pagrindinė E. Kestnerio poezijos tema – Veimaro respublikos gyvenimo ir politikos kritika. Poetas išjuokė miesčioniškumą, nacionalizmą, militarizmą. Šitoks pasaulėvaizdis atsispindėjo ir tuo metu parašytuose jo prozos kūriniuose, tarp kurių reikšmingiausią vietą užima romanas „Fabianas. Vieno moralisto istorija“ (1931).


Užėmus valdžią Hitleriui, E. Kestneris neemigravo iš gimtinės, tikėdamasis šitaip stipriau išreikšti savo protestą prieš fašistinį terorą. Kartu su kitų pažangių autorių knygomis 1933 m. nacistai viešai sudegino ir E. Kestnerio kūrinius. Taip jis tapo „vidinės emigracijos“ rašytoju, gyveno visiškai izoliuotas. Savo knygas spausdino užsienyje, daugiausia Šveicarijoje. Tuo laikotarpiu rašė kūrinėlius vaikams ir lyrinius eilėraščius („Emilis ir trys dvyniai“, „Daktaro Ericho Kestnerio lyriška namų vaistinėlė“) .
Po karo E. Kestneris gyveno Miunchene, bendradarbiavo spaudoje, leido vaikišką žurnalą „Pingvinas“, 1952–1956 m. vadovavo Vakarų Vokietijos PEN centrui. Jo kūrybai ir toliau liko būdingas politinis kryptingumas, satyrinis aštrumas, etinis patosas. Rašytojas teigė, jog literatūra turi auklėti žmogų, padėti jam atgauti tas dvasines vertybes, kurias sunaikino fašistinė ideologija. Tokios buvo ir jo naujos knygos vaikams, ypač apysaka „Kenigsbruko gatvė ir aš“ (1957), laikoma geriausiu rašytojo kūriniu. Nors dauguma jo knygų yra autobiografinės, šioje jis tiesiogiai pasakoja savo vaikystės prisiminimus. Vaikystės prisiminimai labai lyriški ,poetiškai šviesūs pasakojimas lengvas, elegantiškas. Subtilių spalvų ir niuansų, taiklių psichologinių štrichų, padedančių skaitytojams įsijausti į nuostabų vaikystės pasaulį.

kest namasNamas, kuriame gimė Erichas Kestneris
Erichas Kastneris: „Buto šešiasdešimt šeštame Konigsbruko gatvės name, kur gyvenome penktame aukšte, jau nebepamenu. Kiekvienąsyk, kai eidavau pro tą namą, galvodavau: – tai čia, vadinasi, tu gimei. Kartais net įeidavau vidun ir smalsiai apsidairydavau. Svetimas, nepažįstamas namas. O juk mama mane, sykiu su vežimėliu, čia šimtus tūkstančius kartų tampė tai aukštyn, tai žemyn! Aš tai žinojau. Tačiau tai nieko negelbėjo. Namas taip ir liko svetimas. Didelis nuomojamas griozdas kaip ir tūkstančiai kitų.“

Erichas Kestneris.docx1

Lietuvių kalba išleistos šios E. Kestnerio knygos: „Emilis ir jo žvalgai“ (arba „Emilis ir sekliai“, yra 5 leidimai - 1931, 1959, 1976, 2007, 2008 m.), „Gegužės 35-oji“ (1961, 1992, 2006 m.), „Skrajojanti klasė“ (1999 m.), „Dvynukės“ (1960, 1994, 2000, 2003 m.), „Kenigsbruko gatvė ir aš“ (1987, 2006 m.), „Mažasis žmogeliukas“ (1968 m.), "Emilis ir trys dvynukai" (2009 m.).
Mirė 1974 m. liepos 29 d.

Šaltiniai:
Prieiga per internetą: http://vaikams.skaitymometai.lt/index.php?1422678011