Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos
              Vaikų erdvė

Pranui Mašiotui – 160

           

MAŠIOTAS PRANAS (1863–1940)

 masiotas1Prozininkas, vertėjas, pedagogas. Gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose (Vilkaviškio r.). Mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1887 m. baigė Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. 1889 m. apsigyveno Rygoje, mokytojavo. I pasaulinio karo metu Voroneže buvo lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijų direktorius. Nepriklausomoje Lietuvoje 1919-1923 m. – švietimo viceministras, 1924-1929 m. – Klaipėdos gimnazijos direktorius.
Laikomas lietuvių vaikų literatūros tėvu. Rūpindamasis jaunosios kartos ugdymu, parašė mokslo populiarinimo knygų („Apie žemės vidurius“, „Pasakos – nepasakos“, „Mokslo pasakos“, „Kaip žmogus žemėje įsigalėjo“ ir kt.), sukūrė pasakų „Mano dovanėlė“, „Kiškiai“, „Senio pasakos“, „Augalų pasakos“ ir kt.), grožinių ir dokumentinių apysakų („Ir aš mažas buvau“, „Nepaprastos atostogos“, „ Gimnaziją atsiminus“,“ „Kai knygas draudė“ ir kt.), parengė vadovėlių, mokymo priemonių, paskelbė straipsnių, išvertė užsienio rašytojų knygų (D. Swifto „Guliverio kelionės“, D. Defo „Robinzonas Kruzas“, H. Velso „Pirmieji žmonės mėnulyje“ ir kt.).
Į Klaipėdą atvyko 1924 m. pavasarį kviečiamas krašto direktorijos užimti Lietuvių gimnazijos direktoriaus vietą. Jis dirbo iki 1929 m. administratoriaus ir pedagogo darbą. Iš pradžių dėstė matematiką, kurį laiką ir lietuvių kalbą. Jo vadovaujama Lietuvių gimnazija išaugo ir sustiprėjo: padidėjo mokinių skaičius, buvo pradėti projektuoti nauji lietuvių gimnazijos rūmai. Be pedagoginės veiklos P. Mašiotas Klaipėdoje dalyvavo ir kultūriniame gyvenime, glaudžiai bendradarbiavo su klaipėdiečiais šviesuoliais – M. Šlaža, E. Simaičiu, J. Purvinu, kraštotyrininku P. Tarasenka ir kitais, jo butas Liepų alėjoje buvo tapęs inteligentų susibūrimo vieta. Vėliau Mašiotai apsigyveno Kanto gatvėje. Klaipėdos gyvenamuoju laikotarpiu buvo išleista 15 P. Mašioto išverstų knygų, du vadovėliai, kai kurios jų išspausdintos Klaipėdoje, tarp jų ir jo paties parašyta knygutė „Pajūriais pamariais“ (1930), kurioje daug vietos užima Klaipėdos ir Kuršių nerijos vaizdai. 1929 m. apsigyveno Kaune.
1997 m. Klaipėdos miesto vidurinei mokyklai suteiktas P. Mašioto vardas.
Mirė 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune. Buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, 1993 m. palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

Šaltiniai: prieiga per internetą http://krastas.klavb.lt/masiotas-pranas-1863-1940/

simonaityte