Kaip gera Teofiliui gyventi prie jūros! Turėti močiutę undinę, senelį vis pagal save darantį, tėtį žveją ir mamą, kartu su voriukais siuvinėjančią paveikslus kryželiu. Teofilio tėtis, kaip ir visi kaimelio vyrai, kasdien plaukia žvejoti. Tik aštuonkojų jis negaudo, nes tiki, kad jie labai protingi gyvūnai, kuriuos reikia saugoti. Kartą ir Teofiliui nusišypso laimė sutikti aštuonkojį, gebantį kalbėti ir skaičiuoti iki begalybės. Užsimezga graži draugystė… Bet vieną dieną į kaimelį atvažiuoja Delegatas. Ir visi puola pildyti jo Norų.