Gal seniai, o gal ir nelabai Širdžių girioje gimė mielas vienaragis. Tėvai, seneliai, giminės ir draugai jį labai mylėjo, bet... Mažyliui visai nepatiko jų meilios kalbos ir švelnus dėmesys. Visiems ir visada mažylis atšaudavo NE! NE! NE ir dar kartą NEEE! Netrukus visi jį ėmė vadinti ne vienaragiu, o vieNEragiu.

Kai NE vienaragiui pabodo artimųjų dėmesys, jis patraukė nuotykių ieškoti. Prie jo prisijungė mešKĄnas, kuris nuolat klausia KĄ, nes nieko negirdi. O gal tiesiog nesiklauso. Šuo TAIKAS, nes jam tai kas. Ir TAIPrincesė, nes juk turi būti atsvara tam, kas nuolat sako NE.