Magdai šešiolika. Ji gyvena su mama, patėviu ir broliuku. Kaip ir viskas būtų neblogai. Patėvis draugiškas, kartais net geras patarėjas. Broliukas dar mažas, linksmas vaikas. Tik sunkiai klostosi santykiai su mama. Mergaitė nesupranta, kodėl mamos rūpestis toks perdėtas, kodėl ji dukrą taip uoliai nuo visko saugo, kodėl jos nuolat eina pas tą pačią gydytoją ir geria tuos pačius vaistus. Magda jaučiasi tarsi paslapčių rate, kuriame kažkas netikra, neištarta, nutylėta. Ji ieško atsakymų į klausimus, kurių nedrįsta užduoti. Ir atranda sau terapiją – rašymą.