Balandžio 2-ąją, minint Tarptautinę vaikų knygos dieną, Panevėžyje, J. Miltinio dramos teatre apdovanoti geriausių ir reikšmingiausių 2013 metų vaikų bei paauglių knygų kūrėjai. Šiemet Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus sudarytos ekspertų komisijos skyrė premijas už geriausias ir reikšmingiausias 2013 metų vaikų ir paauglių knygas devyniose kategorijose. SVEIKINAME GERIAUSIUS IR DŽIAUGIAMĖS KARTU!

Geriausia metų vaikų bei paauglių knyga – Danguolės Kandrotienės „Spintos istorijos" (Terra publica) – paskirta Prano Mašioto premija;

Geriausia metų pažintinė knyga vaikams – Gražinos Sviderskytės „Darius ir Girėnas. Istorija ir legenda" (Baltos lankos);

Geriausia metų knyga mažiausiems skaitytojams – Mariaus Zavadskio „Pirštinė" (Versus aureus);

Reikšmingiausias ir meniškiausias metų vertimas vaikams – Rūtos Jonynaitės išversta Andreaso H. Schmachtlo „Tilda Kruopelytė. Draugai iš Erškėtrožių tako: Tildos, Ruperto, Molės ir bičiulių nuotykiai" (Gimtasis žodis);

Reikšmingiausias ir meniškiausias metų vertimas paaugliams – Eglės Kumžaitės išversta Melvino Burgesso „Vilko kauksmas" (Gimtasis žodis);

Gražiausia metų knyga – Marijos Smirnovaitės iliustruotas lietuvių liaudies pasakų rinkinys „Aukso kirvukas" (Nieko rimto) – paskirta Domicelės Tarabildienės premija;

Stilingiausiai iliustruota metų knyga paaugliams – Andriaus Seselsko „Vilniaus padavimai" (Nieko rimto);

Reikšmingiausias metų debiutas – Neringos Vaitkutės „Vaivorykščių arkos" (Nieko rimto);

 

Vinco Aurylos premija – už Prano Mašioto gyvenimo ir kūrybos aktualizavimą – Redai Tamulienei.
Laureatams įteikti IBBY Lietuvos skyriaus diplomai ir piniginės premijos.

Taip pat paskirtos dvi Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos Vaikų literatūros premijos:

Rašytojai Linai Žutautei premija skirta už kūrybą vaikams, o viešajai įstaigai Rašytojų klubas – už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą.

 

LAIŠKAS PASAULIO VAIKAMS
Siobhán Parkinson

Skaitytojai dažno rašytojo klausia, kaip jis rašo – iš kur jo kūriniai atsiranda. Iš mano vaizduotės, atsako rašytojas. Na taip... ko gero, linkteli galvom skaitytojai. Bet kur toji jūsų vaizduotė, iš ko ji susideda, ar kiekvienas ją turi?
Na, sako rašytojas, ji, be abejo, yra mano galvoje ir susideda iš vaizdų, žodžių ir prisiminimų, iš kitų kūrinių ir žodžių atgarsių, iš daiktų ir melodijų nuotrupų, minčių, veidų, baisenybių, iš formų, žodžių, judesių, iš žodžių ir bangų, iš arabeskų ir peizažų, iš žodžių ir kvapų, jausmų, spalvų, iš rimų, iš trakštelėjimų ir švilpesių, iš skonių ir energijos pliūpsnių, iš mįslių, vėjelio dvelksmo ir iš žodžių. Ir visa tai sūkuriuoja, skamba ir mainosi, ir plūduriuoja, ir nusėda, ir įmintijama, ir galvą suka.

Be abejo, vaizduotę turime visi – kitaip juk negebėtume svajoti. Tačiau vaizduotė vaizduotei nelygu. Virėjo vaizduotėje turbūt daugiausia yra skonio, dailininko – spalvų ir formų. O rašytojo vaizduotėje vis dėlto daugiausia yra žodžių. Skaitytojų ir klausytojų vaizduotė irgi grįsta žodžiais. Rašytojo vaizduotė kuria ir pina mintis, garsus, balsus, charakterius ir įvykius, taigi jo kūrinys susideda ne iš ko kito, o iš žodžių, batalionais žygiuojančių per knygos puslapius. Tada pasirodo skaitytojas, ir tie batalionai atgyja. Žodžiai tebėra knygos puslapiuose ir vis dar primena batalionus, bet tuo pat metu jie jau siautėja skaitytojo vaizduotėje, ir dabar jau skaitytojas pina žodžius tarpusavy, o kūrinys rutuliojasi jo galvoje, kaip ką tik rutuliojosi rašytojo galvoje.

Štai kodėl skaitytojas kūriniui toks pat svarbus kaip ir rašytojas. Paprastai kūrinys turi tik vieną autorių, t. y. rašytoją, o skaitytojų – šimtus arba tūkstančius, gal net milijonus. Jie skaito kalba, kuria kūrinys parašytas, arba galbūt kitomis kalbomis, į kurias jis išverčiamas. Kūrinys be rašytojo neatsiranda, o be tūkstančių skaitytojų iš viso pasaulio jis neišgyventų visų savo gyvenimų, kuriuos išgyvena.
Visus to paties kūrinio skaitytojus sieja kažkas bendra. Kiekvienas jų atskirai, o tam tikra prasme ir visi kartu jie iš naujo sukuria rašytojo vaizduotės jau pagimdytą istoriją. Šis veiksmas tuo pat metu yra asmeniškas ir viešas, individualus ir kolektyvinis, intymus ir visuotinis.
Galbūt tai geriausias iš visų žmonijos veiksmų.

Nesiliaukime skaitę!

Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Urba