Pavasaris... Beveik visi mintinai žino žodžius „Jau saulelė vėl atkopdama..." , kuriais prasideda Donelaičio poemos „Pavasario linksmybės". O mes siūlome paskaityti ištraukėlę apie paukščius, kurie pavasarį sugrįžta iš šiltųjų kraštų į gimtąją žemę. Poetas apdainuoja visą būrį sparnuočių, tarp jų – ir gandrų šeimyną:

 

Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas
Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą.
Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė
Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados
Ir su savo snapu meilingą sveikino draugą.
Kraiką jie visur didei sudriskusį rado;
Ogi namus naujus, užpernai tikt budavotus,
Rado ant visų kampų permier pagadintus.
Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų
Vėjai su sparnais nuo kraiko buvo nuplėšę.
Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę;
Ogi troba visa visur iškrypusi rodės;
Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams,
Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai.
Vyrs tuojaus žagarų budavonei parnešė glėbį;
O gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė.
Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję,
Valgį sau sužvejot pas klaną nulėkė greitai
Ir, kelias varles bei rupuižes paragavę,
Dievui iš širdies visos vienai dėkavojo.

Gaspadoriškai – šeimininkiškai, rūpestingai
Gaspadinė – šeimininkė
Gaspada – ūkis, sodyba
Kraikas – kraigas, viršutinė šlaitinio stogo dalis
Budavoti – statyti
Permier – ištisai, visai
Čytas – trobos galinės sienos viršus
Sparos – sąsparos, trobos kampai, kuriuose sunerti trobos rąstai.
Provyt – tvarkyti
Pūstynės – griuvėsiai
Klanas – bala, pelkė